Vis imu pastebėti, kad žmonėms reikia ne tik srovės, jog gyvenimas tekėtų savo vaga, bet ir tų mažų - didelių užtvankų, kur galėtų bent trumpam sustoti ar pasilikti ilgiau. Ne tik ta mintis, kad ,,žmogui negera vienam'' ar ,,žmogui reikia žmogaus'' patvirtina, kad turi būti kažkas pastovaus mūsų kelyje. Džiugu, jei tai yra vieta, į kurią norisi ir gera sugrįžti, jei tai vaikystės namai, kur kvepia močiutės pyragais ar blynais, jei tai sodas su antaninių obuolių dvelksmu, jei tai žmogus, kuris apsigyveno tavo širdyje - nesvarbu, kas tai, svarbu tik tai, kad turėtum bent vieną kertelę savo sielai nurimti. Nes vieną dieną sustoji prie tos upės tėkmės ir nebežinai, ką tu čia veiki.
gyvenimas - kelias, kurį kiekvienas turime nueiti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą